Socialiniams tinklams liaupsių politikai negaili, tačiau pripažįsta, kad juos dažniau administruoja ne jie patys, bet jų padėjėjai.

„Po Baracko Obamos pergalės visi Lietuvos politikai nusprendė, kad „Facebook“ yra labai efektyvi ir tikslinę auditoriją pasiekianti reklama, kuri praktiškai nieko nekainuoja“, – taip vis didesnį socialinių tinklų populiarumą tarp Lietuvos politikų aiškina viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė.

Vis dėlto, kaip pastebi lrt.lt kalbinta R. Vanagaitė, kol kas Lietuvos politikai „dar tik zonduoja dirvą“ – socialinius tinklus. Jie, anot pašnekovės, aiškinasi, kokios priemonės labiausiai pasiteisina, yra labiausiai pasiekiamos, kokios temos sulaukia daugiausiai komentarų.

Viešųjų ryšių specialistė pažymi, kad jeigu politikas džiaugiasi tuo, kad yra modernioje internetinėje erdvėje, dar nereiškia, kad tai jį priartina prie laimėjimo bei tvirtina toje erdvėje pastebinti veikiau Lietuvos politikų „apsišaudymus, nei kad kokius nors nuoseklius veiksmus“.  

„Reklama spaudoje ir televizijoje jiems yra per brangi ir jie negali sau to leisti, o susirinkimai surinkėjais yra apskritai neefektyvūs, kadangi rinkėjai neateina – ateina jų oponentai. Jie tik sugadina nuotaiką.

Senos formos apmiršta, o naujos yra dar tik bandomos. Nežinau, kiek sėkmingai... Iš viso, kas yra tas „sėkmingai“? Kai bus laimėti rinkimai, kaip Barackas Obama laimėjo, tai bus galima pasakyti, kad jie sėkmingai išnaudojo naujas technologijas“, – apie socialinių tinklų reikšmę politikoje kalbėjo viešųjų ryšių specialistė.

„Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai, anot R. Vanagaitės, yra galimybė pelnyti jaunų rinkėjų balsus, tačiau pašnekovė pastebi, kad politikams nereikėtų tikėtis, jog elektroninėje erdvėje juo besižavintis jaunas žmogus, atėjus rinkimų metui, eis iki balsadėžės. R. Vanagaitės nuomone, politikai, norėdami gauti šių jaunų žmonių balsus, turės suteikti jiems galimybes savo balsą atiduoti internetu.

Pašnekovė neatmeta, kad idėjai balsuoti internetu pritars toli gražu ne viso esamos partijos, nes esą kai kurios jų daugiau palaikytojų turi tarp garbaus amžiaus žmonių, tarp kurių naudojimasis internetu nėra itin paplitęs.

Aukščiausius valstybės asmenis socialiniai tinklai „uždegė“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Premjeras Andrius Kubilius „Facebook“ turi savo profilius. Šalies vadovė turi savo nišą ir „YouTube“. Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę kol kas tenkina interneto svetainė. 

Šalies vadovų atstovai spaudai lrt.lt prisipažino, jog tvarkytis socialiniuose tinkluose jiems padeda pagalbininkai.

„Šiomis dieniomis pradėjo veikti Prezidentės svetainė „YouTube“ portale. Jame visi norintys gali rasti pačias aktualiausias vaizdo naujienas. „Facebook“ taip pat pasiteisino, dabar D. Grybauskaitė jau turi savo susiformavusį veidą, užregistruotas didžiulis būrys šalies vadovės gerbėjų – daugiau negu 50 tūkstančių žmonių.

Nors žmonės ten rašo tai, ką nori, pastebime, kad dažniausiai piliečiai nusiteikę geranoriškai diskusijai, o ne kokiems nors piktiems ar įžeidžiančio turinio laiškams. Prezidentė tikrai patenkinta tuo lankytojų gausumu, džiaugiasi iš žmonių gaunama informacija, naujienomis ir tuo, kad gali palikti informaciją apie save“, – pasakojo Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Pašnekovas išsakė Prezidentės poziciją, jog valstybės institucijos turi būti kuo atviresnės, kuo prieinamesnės žmogui bei kuo geriau jį informuoti, o koks įspūdis apie politiką susidarys – tai jau pačių skaitytojų reikalas ir apsisprendimas.

„Patinka ar nepatinka, bet žmogus palieka savo komentarą, Prezidentė palieka savo komentarą – vyksta bendravimas. Prezidentė ten palieka savo informaciją apie tokius įvykius, kurie nepatenka į pagrindinį tinklapį arba yra daugiau asmeniškesnio pobūdžio.Paskutinis pavyzdys – kai pirmą šv. Kalėdų rytą Prezidentė lankėsi šv. Mikalojaus bažnyčioje. Tai jos asmeninis išgyvenimas, bet ji nusprendė jį papasakoti savo gerbėjams. Štai toks skirtumas tarp „Facebook“ ir pagrindinio tinklapio“, – pasakojo L. Balsys.

Premjero A. Kubiliaus atstovė spaudai Jarda Paukštienė taip pat teigė, jog Ministro Pirmininko profilis socialiniame tinkle „Facebook“ pasiteisino. Tą esą įrodo ir apsilankymų jame skaičiai.

„Kalbant apie komentarų kokybę, tai labai užgaulių tikrai nėra. Kiek pastebėjau, didesnę jų dalį parašo žmonės, kurie yra emigravę iš Lietuvos, svetur mokytis išvykę studentai.Kai Prezidente buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė ir buvo įdėta informacija apie pirmą bendrą jos ir Andriaus Kubiliaus spaudos konferenciją, sulaukėme labai daug apsilankymų, gal net 2 tūkst. Tai buvo sveikinimai, palinkėjimai sėkmės, palaikymo žodžiai. Kritikos irgi būna, bet ji dažniausiai konstruktyvi. Neteko girdėti, kad administratoriams būtų tekę ką nors išimti“, – teigė pašnekovė.

Tuo metu Seimo Pirmininkės I. Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys pastebėjo, kad visą svarbiausią informaciją apie parlamento vadovę galima rasti jos tinklalapyje.

„Kadangi pati Seimo Pirmininkė nesinaudoja šitais socialiniais tinklapiais, kol kas bent jau, dirbtinai kurti nieko nenorime. Jeigu Irena Degutienė pati pradės naudotis arba „Facebook“, arba „YouTube“ – tada bus kitas sprendimas“, – sakė pašnekovas.

J. Ruzgys pripažino, kad Seimo Pirmininkė profiliui „Facebook“ atsirasti trukdo ir darbo rankų stygius. Skirtingai nei Prezidentės ar Premjero atveju, Seimo Pirmininkė turi labai ribotą pagalbininkų skaičių.

„Aš tik vienas esu atsakingas už ryšius su žiniasklaida, paprasčiausiai trūksta pajėgumų, o daryti kažko skubotai, kas galbūt nebūtų gerai parengta ir nuolat atnaujinama – tikrai nesinori“, – sakė J. Ruzgys.

Virtualiai su meru labiausiai pabendrauti nori jauni žmonės

Klaipėdos mero padėjėja Eglė Petkutė sako, kad mintis sukurti mero Rimanto Taraškevičiaus profilį „Facebook“ kilo neatsitiktinai.

„Tai yra dar viena puiki priemonė bendrauti su visuomene, pranešti apie savo veiklą, o kadangi tai dabar yra populiaru, meras irgi negali atsilikti nuo viso to. Kadangi merui nėra svetimas internetas, bendravimas juo, jis buvo absoliučiai „už“.

Be abejo, merui reikia pagalbos. Svarbu įdėti kuo šviežesnę informaciją, tarkime, vyko kažkoks renginys, kuriame meras dalyvavo ar kurį inicijavo – svarbu, kad ta informacija būtų operatyviai pateikta.

Reikia ir informaciją, ir nuotraukas patalpinti – kadangi meras per dieną susitikimų turi tikrai daug, jis tiesiog fiziškai nespėtų vienas visko padaryti. Aišku, viskas yra derinama su juo, jam yra siūloma, jis pats siūlo“, – pasakojo pašnekovė.

Kaip pastebėjo E. Petkutė, daugiausiai su meru pabendrauti virtualiai nori jauni, aktyvūs žmonės. Jie siunčia ir žinutes, ir laiškus, išsako savo nuomones ir teiraujasi tiek apie dabar Klaipėdoje statomą areną, tiek kodėl vienoje ar kitoje gatvėje nėra ženklo ir kada jis atsiras.

„Aš manau, kad dalyvauti socialiniuose tinklapiuose jau yra nebe tik mados reikalas. Aš manau, kad tai yra būtinybė kiekvienam politikui, kiekvienam viešam asmeniui, kuriam yra svarbu, kad visuomenė žinotų apie jo veiklą“, – pažymėjo Klaipėdos mero padėjėja.

Būti „Facebook“ politikui tapo privaloma norma. Kauno mero patarėjas viešiesiems ryšiams Dainoras Lukas pastebėjo, jog Andrius Kupčinskas naudojasi ne tik socialiniu tinklu „Facebook“, bet ir „YouTube“ portalu.

„Socialinis tinklapis „Facebook“ tapo vienu populiariausių Lietuvoje. Jis suteikia galimybę savo nuomonę, poziciją įvairiais klausimais paskleisti kuo plačiau. Svarbiausias jo privalumas – galimybė užmegzti tiesioginį ryšį su kauniečiais, kitų miestų gyventojais.Turėti savo profilį „Facebook“ šiuo metu tapo vos ne privaloma kiekvienam šiuolaikiniam politikui, tai tiesiogiai susiję su jo įvaizdžiu visuomenės, ypač jaunimo, akyse“, – dėstė D. Lukas.

Pašnekovas pabrėžė, kad skirtingai nei kai kurie kiti politikai, Kauno meras A. Kupčinskas „Facebook“ su lankytojais bendrauja pats.

„Meras pats prižiūri savo profilį, kiek tai leidžia jo įtempta darbotvarkė. Jis nurodo svarbiausias temas, o techninį darbą neretai atlieka ir kiti jo komandos nariai. Visus komentarus ir atsakymus į klausimus rašo jis pats. Tuo kažin ar galėtų pasigirti kiti Lietuvos politikai, įsikūrę „Facebook“. Lankytojai turėtų suvokti, kad meras ne visada gali iš karto atsakyti į jam užduotus klausimus būtent dėl užimtos darbotvarkės“, – pasakojo Kauno mero patarėjas viešiesiems ryšiams.

Anot D. Luko, Kauno mero puslapį „Facebook“ daugiausiai lanko jaunesnio amžiaus žmonės. Dažniausiai diskutuojama miestui aktualiais klausimais.

 Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Savickienės teigimu, didžiausią naujojo Vilniaus mero Raimundo Aleknos gerbėjų „Facebook“ grupę sudaro jauni, aktyvūs, dirbantys žmonės, kuriems rūpi Vilniaus ateitis.

„Socialiniai tinklai suteikia galimybę tiesiogiai bendrauti su žmonėmis realiu laiku. Todėl ir Raimundas Alekna pradėjo komunikaciją „Facebook“ erdvėje. Svarbiausias tikslas – išgirsti vilniečių nuomonę jiems svarbiais klausimais, diskutuoti apie aktualias problemas ir priimant sprendimus, atsižvelgti į vilniečių poreikius. Neseniai startavo www.vilnius2015.lt – čia galima balsuoti už projektus, kurie, planuojama, bus įgyvendinti Vilniuje. Apie šiuos projektus diskusijos socialiniame tinkle jau įsibėgėja. Temos diskusijoms bus labai įvairios, tačiau visos aktualios“, – dėstė pašnekovė.

Kaip informavo D. Savickienė, komunikacijos strategiją ir temas diskusijoms „Facebook“ paruošė interneto sprendimų bendrovė, tačiau R. Alekna pats bendrauja su žmonėmis „Facebook“.

 Rytų Europos studijų centro direktorė Kristina Vaičiūnaitė lrt.lt pastebėjo, kad įtaką daro ne pats kanalas, per kurį politikas pasirenka transliuoti informaciją apie save, bet pateikiamos informacijos turinys, kokybiškumas. Anot jos, socialiniai tinklai politikams atneš pelną, jeigu tik nebus pradėti intensyviai naudoti kaip pakaitalas gyvam bendravimui.

„Jie turėtų būti naudojami ir gali būti naudojami tik kaip papildomas informacijos kanalas. Bus blogai, jeigu jie bus naudojami kaip pakaitalas tiesioginiam bendravimui su rinkėju, tai yra vietoje to, kad politikas važiuotų gyvai susipažinti su tais, kurie už jį balsuoja arba gali balsuoti“, – pažymėjo pašnekovė.

Politologas Lauras Bielinis sako politikų susidomėjimą socialinių tinklų galimybėmis didžiąja dalimi vertinantis teigiamai, tačiau teigia abejojantis, ar aukštus postus valstybėje užimantys asmenys iš tikrųjų patys kontaktuoja su visuomene.

Pašnekovo nuomone, tą dažniausiai daro padėjėjai ir patarėjai, administruojantys užimto politiko profilį socialiniame tinkle. Kaip pastebėjo L. Bielinis, toks kontaktas nėra blogas – svarbu, kad žmogus turi bent tokią galimybę bendrauti, apie savo bėdas papasakoti politiniam lyderiui arba jį atstovaujančiam asmeniui.

Didelis socialinių tinklų privalumas, anot L. Bielinio, – didesnė komentatorių atsakomybė už savo išsakomus žodžius.

„Visi tie, kurie naudojasi socialiniais tinklais, puikiai supranta, kad jie yra puikiai matomi, kad jų kalbėjimas nėra anonimiškas. Netgi bandydamas likti anonimu žmogus suvokia, kad tai tik iliuzija, dėl to netgi kritikuodamas politiką žmogus stengiasi tai daryti korektiškai, kieno išraiška – kultūringas komentaras“, – kalbėjo politologas.

L. Bielinio nuomone, socialiniuose tinkluose neužsiregistravę politikai yra arba apsileidę, arba nesusivokiantys, arba paprasčiausiai nenorintys bendrauti.

Rytų Europos studijų centro direktorė K. Vaičiūnaitė pastebėjo, kad socialiniai tinklapiai yra puikus būdas politikui pasitikrinti visuomenės nuomonę apie save.

„Informaciją apie save socialiniams tinklams reikia teikti labai apgalvotai, bet jeigu politikas yra tikrai pasiryžęs bendrauti, jis neturi ko slėpti, ko bijoti, tai profilis socialiniame tinkle yra savotiškas pasitikrinimas visuomenės pulso, reakcijos į jį“, – dalinosi mintimis K. Vaičiūnaitė.