- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaune dalytasi gerąja patirtimi, kaip socialiniai partneriai kuo efektyviau galėtų prisidėti prie sėkmingos regionų plėtros tarybų, skirstančių ES investicijas, veiklos. Į renginį „Socialinių partnerių vaidmuo ir indėlis, plėtojant skaidrų bendradarbiavimą ir dialogą regionų plėtros tarybose“ susirinko įvairių šalies bendruomenių iš įvairių regionų atstovai.
Nemokama pagalba
Marijampolės regiono plėtros tarybos partnerių grupės pirmininkė, Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos atstovė Raimonda Bogužaitė teigė, kad socialinių partnerių įtraukimas tikrai pasiteisino.
„Mes kaip socialiniai partneriai žvelgiame į pragmatinę pusę, kaip padaryti, kad būtų kokybiškiau, kaip paskatinti žmones, kurie vėliau rengs paraiškas, gaus investicijas, kad galutinis rezultatas būtų geresnis, naudingesnis visam regionui. Prisidedame patarimais, patirtimis, analizėmis dar dokumentų ruošimo etape, o paskui, peržiūrėdami dokumentus, žiūrime, ką dar galėtume patarti“, – kalbėjo R. Bogužaitė.
Ji pateikė Marijampolės pavyzdį, kai socialiniai partneriai pateikė tam tikrus skaičius, analizes, o jos buvo sėkmingai panaudotos ir pritaikytos ruošiant projektus.
„Jeigu nebūtų partnerių grupių, jaustumėte didesnę atskirtį tarp sprendimų priėmėjų ir įgyvendintojų. Nevaldytume jokios informacijos, negalėtume pasakyti, kur matome didžiausias problemas. Valdininkai problemas mato, bet ne taip artimai kaip socialiniai partneriai“, – akcentavo R. Bogužaitė.
Jos nuomone, jeigu kažkiek keisis struktūra ir partnerių grupės galės dar intensyviau įsitraukti į visą šį darbą ir procesą, galėsime matyti dar geresnių rezultatų.
Tikimės, kad dalyviai, pasisėmę patirčių, galbūt gavę naujų priemonių ir, grįžę į savo bendruomenes, į darbą su savivalda ir institucijomis, galės būti labiau išgirsti.
Daugiau susikalbėjimo
„Šis renginys skirtas tam, kad vieni kitus geriau išgirstume, kad pasidalytume patirtimi, kaip sekėsi, kokių iššūkių kilo, kaip jie buvo sprendžiami, kas geriausiai pasiteisino“, – dėstė renginio moderatorė, skaidrumo iniciatyvos organizacijos „Baltoji Banga“ koordinatorė Giedrė Bielskytė, kurios atstovaujamos organizacijos vienas tikslų ir yra skatinti dialogą, susikalbėjimą.
„Tikimės, kad dalyviai, pasisėmę patirčių, galbūt gavę naujų priemonių ir, grįžę į savo bendruomenes, į darbą su savivalda ir institucijomis, galės būti labiau išgirsti, galės aktyviau dalyvauti dialoge, skatinti daugiau nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų įsijungti į ES investicijų skirstymo procesą“, – teigė G. Bielskytė.
Dėl to procesas, anot jos, bus tik efektyvesnis ir skaidresnis, bus daugiau susikalbėjimo ir supratimo.
Sprendžia patys
Finansų ministerijos atstovas Arūnas Malinovskis apibūdino, kad regionų plėtros tarybos buvo sukurtos tam, kad patys regionai susitarę tarpusavyje galėtų inicijuoti tam tikrus projektus ir kad jie būtų kuo arčiau žmogaus, kad jie būtų kuo tikslingesni tam konkrečiam regionui.
Į regionų plėtros tarybas įeina merai, savivaldybių administracijos darbuotojai, socialiniai partneriai: įvairios nevyriausybinės organizacijos, darbdavių atstovai, kad savo patirtimi, žiniomis prisidėtų prie projektų sėkmės.
„Šiame 2021–2027 ES investicijų finansavimo periode Lietuvos regionams yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Dėl šių pinigų paskirstymo regionų projektams ir spręs regionų plėtros tarybos“, – sakė A. Malinovskis.
Kokie pagrindiniai kriterijai? Kiekvienas regionas diskusijose išsigrynina savo prioritetus. Daugelis prioritetais pasirenka švietimą, socialinę apsaugą, susisiekimo sektorių. Tada stengiasi sukurti bendrus kelių savivaldybių projektus, kurie būtų naudingi visam regionui. Pavyzdžiui, Tauragės regiono savivaldybės susitarė ir sukūrė bendrą viešojo transporto sistemą. Utenos regione kelios savivaldybės kuria bendrus turizmo projektus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...