- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
-
Po pažeidimų kailių fermose – VMVT patikros
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gavusi visuomenininkų skundų dėl netinkamai kailių fermose laikomų audinių, per daugiau nei mėnesį žada patikrinti visas šių žvėrelių auginimo vietas šalyje.
Šių veiksmų imamasi po visuomeninės organizacijos „Tušti narvai“, kovojančios už gyvūnų teises, skundo tarnybai.
Kaip BNS informavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis inspektorius Giedrius Blekaitis, prieš savaitę gavus skundą, patikrintos fermos Širvintų ir Kaišiadorių rajonuose, nustatyta pažeidimų – įmonėms planuojama skirti baudas. Artimiausiomis dienomis bus baigti neplaniniai patikrinimai dar trijose fermose Utenos, Zarasų, Rokiškio rajonuose.
BNS žiniomis, fermos, kurioms bus skirtos baudos, yra Kaišiadorių rajono Juodiškių kaime bei Širvintų rajono Vaitkuškių kaime.
„Esame numatę, kad jauniklių atjunkimo laikotarpiu – nuo liepos pradžios iki žudymo laikotarpio pradžios spalį, bus patikrintos visos kailinių gyvūnų laikymo vietos Lietuvoje“, – BNS teigė jis.
Iš viso šalyje yra 121 fermos, kur auginamos audinės.
Kalbėdamas apie jau nustatytus pažeidimus, G. Blekaitis nurodė, kad Kaišiadorių rajone esančioje fermoje aptikta neišvežto mėšlo sankaupų, pati teritorija buvo netvarkinga.
„Dėl pačių gyvūnų laikymo, nustatyta, kad šiemet gyvūnai laikyti siauresniame nei 30 centimetrų pločio narve – buvo keli tokie narvai. Paties ūkio subjekto pasiteisinimas buvo, kad dėl didelio prieauglio neturėjo tų narvų. Tai – pakankamai griežtas pažeidimas“, – sakė specialistas.
Anot G. Blekaičio, išskyrus minėtus kelis atvejus, nenustatyta, kad apie 10 tūkst. žvėrelių auginančioje fermoje jiems būtų per ankšta, tačiau užfiksuota keletas pabėgusių gyvūnų.
Apie 20 tūkst. audinių auginančioje fermoje Širvintų rajone taip pat nustatyta biologinio saugumo pažeidimų: aptikta įvairių pašalinių daiktų, mėšlo sankaupų, teritorija nenušienauta – dėl to kyla grėsmė, jog gali atsirasti žiurkių. Taip pat aptiktos kelios apkandžiotos audinės.
„Iš 20 tūkst. gyvūnų du rasti apkandžioti. Žaizdos apdorotos, jos yra gydomos specialiais veterinariniais vaistais, kai laikant net ir du gyvūnus narve, ne tik dezinfekuojama žaizda, bet ir atbaidomas kitas gyvūnas, kad jis nelįstų prie žaizdos. Tai nėra masinis reiškinys, ką galbūt visuomeninė organizacija nori parodyti“, – paaiškino specialistas.
Anot jo, abiem įmonėms gresia įspėjimas arba 120 eurų baudos.
„Tuščių narvų“ paviešintoje medžiagoje matyti, kaip narvuose laikomos audinės drasko ir kandžioja vienos kitas, o kai kuriais atvejais tai baigiasi gyvūnėlių žūtimi. Teigiama, kad vaizdai filmuoti Kaišiadorių, Utenos, Zarasų, Rokiškio ir Širvintų rajonuose. Medžiaga perduota VMVT, regioniniams aplinkos apsaugos departamentams.
Savo ruožtu G. Blekaitis apgailestavo, kad surinkę medžiagą visuomenininkai perdavė pavėluotai, nes, anot jo, nuotraukos ir vaizdo medžiaga su apkandžiotais gyvūnais užfiksuoti dar liepos pradžioje, todėl vertinti galimus pažeidimus tik iš vaizdų yra sudėtinga. Jis taip pat pažymi, kad būtent visuomenininkų naktiniai „reidai“ į fermas gali lemti agresyvią gyvūnų elgseną.
„Gerai, kad jie pateikė medžiagą, bet blogai, kad jie veržiasi į ūkius ir nakties metu, t. y. tada, kai gyvūnams turi būti poilsis. Nes ir patys ūkio subjektai fiksuoja didesnius gaištamumus būtent po tokio apsilankymo“, – sakė G. Blekaitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Pramonininkai į ateitį žvelgia su nerimu: ar lietuviai turės darbo?1
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pr...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Bendri namai – ne tik susituokus: košmaras prasideda, kai pora pasuka skirtingais keliais1
Imti paskolą nuosavam būstui įsigyti Lietuvoje linkę tiek sutuoktiniai, tiek ir nesusituokusios poros. Kuo skiriasi nekilnojamojo turto įsigijimo su būsto paskola procesas jau susituokus, tik planuojant tai daryti ar tokių ketinimų visai neturint, LNK ...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...