- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikai suskaičiavo, kiek šią vasarą kainuos poilsis prie jūros Lietuvoje. Ką apie kylančias kainas mano pajūrio verslininkai? Ar Palanga atlaikys Turkijos bei kitų šiltų ir pigesnių kraštų konkurenciją? Apie tai – LNK reportaže.
Statistikai prognozuoja, kad atostogos Lietuvoje bus brangesnės. Savaitė šeimai – daugmaž 200 eurų.
„Kainų augimas gali būti įvertintas tik procentiškai. Iki 15 proc. maksimaliai svečiai gali pastebėti kainų augimą. Mes manom, kad pradžioje infliacija buvo labai bauginanti – verslas skaičiavo savo savikainas ir visa kita, atliko namų darbus ir manau, kad kažkiek pavyks sumažinti tą kainų augimą. Vertiname ir tai, kad atsidaro užsienio šalys ir užsienio turistai gali pas mus atvykti. Įvertinus visas šias aplinkybes, kainos turėtų augti apie 10 proc. Kiek ta savaitė išbrangs šeimai, priklauso nuo to, kurią vietą pasirinks, nes pasiūla Palangoje – labai plati: nuo vilų, kotedžų iki keturių žvaigždučių viešbučių. Viskas priklauso nuo klientų poreikių, lūkesčių ir pasirinkimų“, – kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais už naktį Palangoje gali tekti pakloti virš 100 eurų.
„Birželio mėnesį keturių žvaigždučių viešbutyje standartinis dvivietis kambarys dviems asmenims su pusryčiais yra apie 75–85 eurai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais kainos šoktelėjo – tai yra vasaros pikas – prasideda nuo 100–120 eurų už dvivietį“, – teigė I. Valaitienė.
Anot I. Valaitienės, turistų srautai Palangoje nesumažėję ir įprasti tokiam metų laikui, tačiau taip pat tikisi, kad per pandemiją Lietuvoje atostogavę vietiniai sugrįš ir šiais metais.
„Jis (Palangos kurortas – red. past.) nėra tuščias. Rezervacijos juda, viešbučiai turi atitinkamą užimtumą. Savaime aišku, mes esame priklausomi nuo orų – yra palanki arba nepalanki situacija mums. Vaikučiai baigia mokslus, tai birželį nuo antros savaitės jau judesys prasideda didesnis. Nuo Joninių visada tas turistų srautų aktyvumas išauga. Mes dedame visas pastangas į naujienas. Verslas pristato naujienas – atsiranda naujų maitinimo įstaigų, koncertų salėje renginiai grįžta į priešpandeminį lygį, pats miestas – išpuoštas gėlėmis, naujomis terasomis, kuriose dar neskambėjo muzika ir nebuvo pakviesti svečiai. Miestas yra gyvas, pasiruošęs priimti svečius ir mes tikrai tikimės, kad vietiniai, kurie šį kurortą per pandemiją atrado iš naujo, rekomendaciją davė ne vienam ir sulauksime didelio svečių srauto“, – sakė I. Valaitienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Į Palangą daugiausiai vyksta patys lietuviai, tačiau atvažiuoja ir vokiečiai bei prancūzai.
„Jau matome atsigavimo ženklus. Aišku, pirmiausia tai yra kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija, taip pat Vokietija, Prancūzija. Dar ankstoka spręsti, kadangi rezervacijos gali būti ir atšaukiamos. Faktais galėsime kalbėti jau pasibaigus birželiui arba liepai. Didžioji dalis – apie 70–80 proc. – turbūt išliks lietuvaičiai“, – teigė I. Valaitienė.
Vokietijos turistai dažniau renkasi Neringą nei Palangą.
„Vokiečių rinkai Neringa yra labai pamėgtas kampelis. Turistinės grupės ir pavieniai (keliautojai – red. past.) labiau Neringą rinkdavosi. Mes matome taip pat, kad truputėlį atgyja ir Palangoje, bet dar anksti apie tai kalbėti. Tik buvo kurorto atidarymas, tai dabar tik ir skelbiamės, kad visi yra pasiruošę, aktyvūs, pristato naujienas ir kviečia jas išbandyti“, – komentavo I. Valaitienė.
Per pandemiją turistai įprato lengvai ir be nuostolių atšaukinėti viešbučių rezervacijas, tačiau Palangoje po truputį grįžtama prie „griežtesnių sąlygų“.
Mes jau seniai nesilyginame su Turkijos ar Graikijos kurortais. Kiti kurortai mums neprilygsta.
„Svečiai įprato, kad galima rezervuotis, o po to laisvai anuliuoti rezervaciją, pakeisti datą. Jau yra naujos tradicijos ir nauji įpročiai, atsiradę per pandemiją. Stengiamės po truputį grįžti prie griežtesnių sąlygų, kad klientui tas lankstumas dar vis išliktų. Šiuo metu yra galimybė klientui mokėti mažesnę kainą, bet jis negali atšaukti rezervacijos. Klientas gali mokėti ir didesnę kainą, bet pasilieka galimybę atšaukti rezervaciją iki pat savo atvykimo dienos. Visos galimybės – kliento rankose“, – tvirtino I. Valaitienė.
Jau ne pirmi metai lietuviai piktinasi, kad atostogauti Palangoje – didelė prabanga, tad mieliau renkasi skristi į Turkiją ar Graikiją.
„Girdime tokių pasisakymų ne pirmi metai, visi tai žinome, bet mes jau seniai nesilyginame su Turkijos ar Graikijos kurortais. Lietuvos pajūris yra Lietuvos pajūris ir kiti kurortai mums neprilygsta. Gegužė buvo palankesnė išvykstamajam turizmui (šaltas pavasaris), bet mes tikimės atsigriebti birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Vasaros sostinė yra Palanga“, – užtikrintai sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen: liberalai skeptiškai vertina siūlymą apmokestinti dalį draudimo sutarčių3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina Finansų ministerijos siūlymą dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. vadinamuoju saugumo įnašu. ...
-
Vyriausybė į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių paramai skyrė beveik 9 mln. eurų16
Vyriausybė šią savaitę į Lietuvą nuo karo pabėgusių ukrainiečių paramai skyrė beveik 9 mln. eurų. ...
-
Audros žala: išmokos ūkininkams skaičiuojamos milijonais eurų
Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savid...
-
Po audros praėjo beveik savaitė, o elektros vis dar neturi per 1 tūkst. vartotojų2
Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. ...
-
K. Starkevičiaus prioritetai – žemės ūkio finansavimas, klimato kaita, kaimo ateitis4
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas 68-erių Kazys Starkevičius, kurį siūloma skirti žemės ūkio ministru vietoje Kęstučio Navicko, daugiausia dėmesio žada skirti kitų metų žemės ūkio finansavimui, sektoriaus ateities pamatams ir klimato kaitos...
-
Šiemet saulės elektrinėse pagaminta daugiau elektros nei per praėjusius dvejus metus5
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per pirmus septynis šių metų mėnesius saulės elektrinėse buvo pagaminta 0,91 TWh elektros energijos – tai daugiau nei per dvejus praėjusius metus kartu sudėjus. ...
-
ESO gyventojams išmokės kompensacijas ne tik už prarastą elektrą, bet ir už patirtus nuostolius4
Po sekmadienį praūžusios audros užtrukus elektros energijos tiekimo atstatymui ir kai kuriems elektros vartotojams dėl to patyrus nuostolių, ESO priėmė sprendimą kai kuriems gyventojams sumokėti kompensaciją už tiesioginius nuostolius. Ši bu...
-
Vasara – didesnių nebūtinų išlaidų metas: kaip sutaupyti?1
Vasara – ilgų saulėtų dienų, šiltų, jaukių vakarų ir didesnių nebūtinųjų išlaidų metas. Labiausiai mūsų išlaidas didina atostogų pramogos ir vasaros renginiai, tačiau, ieškant „dingstančių“ pinig...
-
Alaus gamyba Europos Sąjungoje pernai sumenko 5 procentais
Europos Sąjungoje per praėjusius metus pagaminta 32,5 mlrd. litrų alkoholio turinčio alaus ir 1,8 mlrd. litrų alaus, kuriame alkoholio koncentracija nesiekia 0,5 proc. arba yra nealkoholinis, penktadienį skelbia Eurostatas. ...
-
Draudikai: per tris dienas gauta pranešimų dar dėl beveik 2,5 mln. eurų audros nuostolių
Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai. ...