Pramonininkų konfederacija ragina Vyriausybę sparčiau gaivinti ekonomiką. Viena opiausių Lietuvos problemų – kaip į regionus sugrąžinti ir plėsti pramonės įmones bei kurti verslą.
Pasidžiaugę bene labiausiai Europos Sąjungoje (ES) pernai augusiu eksportu, pramonininkai teigia, kad itin daug į kitas šalis išvežta trąšų, maisto, medienos, tekstilės ir kitų, daugiausia tradicinės pramonės gaminių. Pasak konfederacijos vadovo, būtent tradicinė pramonė ir tempia ekonomiką aukštyn, esą konservatorių vyriausybė pirmenybę teikė aukštesnės pridėtinės vertės kūrimui, skatino užsienio aukštų technologijų bei paslaugų bendrovių atėjimą. Tačiau tai sukūrė palyginus nedaug darbo vietų. O iš daugelio šalies rajonų pramonė bei verslas pasitraukė.
„Klysti galime visi, bet, manau, kad orientacija į aukštas technologijas – noras patempti tą šaką. Bet visos pramonės šakos yra svarbios. Ypač tradicinės pramonės šakos turi būti vystomos“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Politikams pramonininkai sako, kad viena opiausių problemų – į regionus sugrąžinti ir plėsti pramonės įmones bei kurti verslą.
Verslininkai pastebi, kad su panašiomis problemomis susidūrusios Vokietijos, Olandijos, kitų šalių vyriausybės taikė mokesčių bei kitas lemgvatas.
„Verslininkai turi būti suinteresusoti kurtis provincijoje – tai ir žemės, ir įrangos, ir darbo jėgos kaina, mokesčių bazė atitinkama“, – sakė bendrovės „SG Baltic“ generalinis direktorius Vytautas Juknevičius.
Pasak Šilutės rajone baldų įmonę pastačiusio ir 400 darbo vietų sukūrusio koncerno vadovo, kol kas jokios valdžios paramos negauta.
„Problema susrinkti iš kaimelių žmones ir juos apmokyti. Kyla kausimas, kodėl ten investuoti“, – kalbėjo SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius.
Tam, kad pramonė būtų grąžinta į regionus, reikia, kad ten grįžtų ir darbo jėga. Vienas iš būdų, padėsiančių tai padaryti, anot premjero Algirdo Butkevičiaus, skirti lėšų iš valstybės biudžeto, kad studentai galėtų atlikti praktiką įmonėse.
Dabar Lietuvos pramonės įmonės pagamina maždaug penktadalį šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP). Pramonininkai ir politikai sako užsimoję per ateinačius septynerius metus pramonės indėlį kilstelėti 5 procentais – iki ketvirtadalio BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo9
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas9
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...