Auksas ir pelenuose žiba. Šia patarle išsakomą tiesą kone kasdien patiria buitines atliekas rūšiuojantys žmonės. Pinigai, brangenybės, apdovanojimai, šeimyninės fotografijos ir dokumentai – visa tai ne taip ir retai patenka į šiukšlių konteinerius bei atkeliauja į sąvartyną. Kai kurios vertybės grąžinamos savininkams, kai kurios – sunaikinamos amžiams.

Vienišumo grimasos

Standartinė situacija. Nenumaldomai artėja gyvenimo saulėlydis. Tai liudija ne tik įrašas pase, bet ir sveikatos būklė. Likimo bičiulė ar bičiulis jau kadaise iškeliavo anapus, vaikai ir anūkai gyvena jei ne kitoje šalyje, tai bent jau kitame mieste. O kartais apskritai nėra nė vienos artimos sielos.

Akivaizdu, kai šioje ašarų pakalnėje žemiškoji kelionė pasibaigs, o per visą amžių sukauptas turtas, kad ir ne itin vertingas, veikiausiai keliaus į sąvartyną, pradedant baldais ir drabužiais, baigiant indais bei asmeninėmis fotografijomis.

Taip paprastai galėtume paaiškinti, kodėl žmonės kartais išmeta tiek daug gerų daiktų, tarp jų – dokumentus, neretai ir apdovanojimus, papuošalus ar net pinigus.

"Ne kartą teko matyti, kai, mirus vienišam žmogui, būsto paveldėtojai į daugiabučio kiemą atgabeno statybinių atliekų konteinerį, į kurį suverstas absoliučiai visas velionio užgyventas turtas. Vėliau tas butas parduodamas, o mirusiojo asmeniniai daiktai nuvežti į sąvartyną, kur patenka į rūšiavimo liniją", – pasakojo bendrovės "NEG energy" vadovas Adolfas Gritėnas.

Visi keliai – į sąvartyną

Pirmoji išmestų daiktų stotelė – buitinių atliekų konteineris daugiabučio ar privataus namo kieme.

Čia vyksta pirmoji nebereikalingų "vertybių" paieška, apžiūra, įvertinimas ir nusavinimas.

Tai atlieka miesto "sanitarai" – benamiai, nuskurdę miestiečiai ar tie, kurie jaučia liguistą potraukį kuistis po svetimas šiukšles ir jas kaupti.

Paskui atvažiuoja sunkvežimiai, kurie jau patikrintą konteinerių turinį susikrato į priekabą ir gabena į sąvartyną už miesto.

Sąvartyne atliekos pirmiausia pakliūva į rūšiavimo gamyklą.

"Štai čia šiukšles išpila į krūvą, milžiniškos žnyplės jas krauna į smulkintuvą, paskui būgninis sietas tas atliekas atskiria. Smulkesnės išbyra, o tai, kas lieka, keliauja ant konvejerio, kur savo darbą atlieka magnetas. Tada jau vyksta antrinių žaliavų rūšiavimas rankomis. Šių žaliavų rūšiavimo ceche dirba pusšimtis žmonių", – dėstė A.Gritėnas.

Ant konvejerio – piniginė

Pasak A.Gritėno, per parą gamykla priima 300–320 tonų komunalinių atliekų.

Tad šiame ceche ant atliekų rūšiavimo linijos kasdien atsiduria ir kaulai, ir avalynė, ir knygos, jau nekalbant apie pinigines su galiojančiais asmens dokumentais.

"Ne taip seniai radau 35 eurus, pinigai buvo suvynioti į laikraščio skiautę. Veikiausiai kažkas taip "saugiai" paslėpė, o paskui užmiršo ir išmetė. Dar esu radusi sidabrinę grandinėlę, taip pat caro Nikolajaus II laikų sidabrinę 1898 metų penkių rublių monetą. Ne taip ir retai ant konvejerio pasitaiko vertingų daiktų", – pasakojo cecho brigadininkė Natalija.

Bemaž kasdien tarp šiukšlių atsiduria piniginės be pinigų, bet su tebegaliojančiais asmens dokumentais.

"Prieš kelias savaites radome vienos studentės asmens tapatybės kortelę, banko korteles, kitus dokumentus. Skambinome į banką, pasakėme, kad radome jų klientės korteles. Jie merginos kontaktų nedavė, bet ji pati mums perskambino po keliolikos minučių. Pasirodo, jos piniginė dingo prieš kelias dienas, veikiausiai ją pavogė ilgapirščiai kažkuriame prekybos centre, pinigus pasiėmė, o visa kita išmetė", – teigė A.Gritėnas.