- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstant savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarką, Seimo komitetai nesutaria, iki kokios ribos savivaldybėms išplėsti galimybes skolintis investicijoms.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pareiškė sutinkąs, kad nuo kitų metų, kaip ir siūlo Vyriausybė, savivaldybės galėtų lanksčiau skolintis tik Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.
Tačiau komitetas nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui tokiomis pačiomis sąlygomis leisti savivaldai skolintis jos inicijuojamiems „savarankiškiems ir atsiperkantiems“ projektams. Tuo metu Audito bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai laikėsi kitos pozicijos ir pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymams.
Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, Vyriausybės pateiktas projektas yra kompromisinis variantas.
„Projektas sistemiškai ir išsamiai parengtas. Jis atsižvelgia į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, apima Prezidentūros siūlymus atsižvelgiant į eilę Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymų“, – kalbėjo M. Majauskas.
BFK taip pat teigiamai įvertino prezidento Gitano Nausėdos teiktą pataisą, leidžiančią savivaldai skolintis prisidedant prie biudžeto lėšomis finansuojamų projektų. Ši pataisa prijungta prie Vyriausybės projekto.
Pasak M. Majausko, savivalda galės skolintis 300 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams, dar tiek bus galima investuoti nepanaudotų likučių. Kitais metais 400 mln. eurų augs savivaldos savarankiškos pajamos, savivaldybės gaus 100 mln. eurų didesnes negu šiemet dotacijas.
„Kiti metai bus rekordiniai savivaldybėms. Dar niekada per Lietuvos istoriją savivalda neturėjo tokio finansinio pajėgumo, kokį turės pradedant kitais metais“, – teigė M. Majauskas.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė tvirtino, kad leidus lanksčiau savivaldai skolintis, pagerėtų savivaldybių investicinės galimybės.
Pasak jos, savarankiški savivaldybių projektai yra susiję su prioritetinėmis investavimo sritimis: energetinio efektyvumo didinimu, klimato kaita, skaitmeninimu, arba projektai, kurie atsiperka. R. Žakaitienė teigimu, tokiu atveju, savivaldybių skola išaugtų tik 2-2,2 proc. punkto.
Asociacija, be kita ko, nori, kad valdžia taip pat sušvelnintų biudžeto balanso taisyklių pažeidimo reglamentavimą.
„Neproporcinga iškart taikyti sankcijas jau kitais metais ir dėl nedidelių nukrypimų. Per dvejus metus, o ne per metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą“, – BFK teigė R. Žakaitienė.
Audito komitete ji priminė, kad Suomijoje terminas yra kur kas ilgesnis – ketveri metai.
Finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas įspėjo, kad leidus savivaldai skolintis atsiperkantiems projektams, „reikės atskiros sistemos, kas ir kaip vertintų, ar projektai atsiperkantys“.
Pataisas svarstant Audito komitete, D. Sadeckas priminė, kad asociacijos prašymu, Vyriausybė sutiko leisti joms skolintis lėšų, kuriomis būtų padengtas netinkamas Europos Sąjungos lėšomis finansuoti pridėtinės vertės mokestis.
Sprendimus komitetai priėmė pirmadienį, apsvarstę Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, įteisinančias savivaldos finansinio savarankiškumo pertvarką. Pagrindinę išvadą Seimui dėl įstatymo pataisų teiks Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Skaičiuojama, kad 2021-2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti. Taip pat siūloma, kad savivalda galėtų sukaupti lėšų didesnėms investicijoms.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimui Seime reikalingas didesnis balsų skaičius nei standartinio įstatymo pakeitimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Pramonininkai į ateitį žvelgia su nerimu: ar lietuviai turės darbo?1
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pr...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Bendri namai – ne tik susituokus: košmaras prasideda, kai pora pasuka skirtingais keliais1
Imti paskolą nuosavam būstui įsigyti Lietuvoje linkę tiek sutuoktiniai, tiek ir nesusituokusios poros. Kuo skiriasi nekilnojamojo turto įsigijimo su būsto paskola procesas jau susituokus, tik planuojant tai daryti ar tokių ketinimų visai neturint, LNK ...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...